Kada verta atlikti išsamų naviko genominį tyrimą?

Kada verta atlikti išsamų naviko genominį tyrimą?

Kiekvieno paciento situacija yra unikali. Onkologijoje vis dažniau kalbama apie individualizuotą gydymą. Nors du pacientai gali sirgti tuo pačiu vėžio tipu, jų navikai gali turėti visiškai skirtingų genetinių pakitimų. Būtent todėl kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti atlikti išsamų naviko genominį tyrimą, kuris suteikia daugiau informacijos apie naviko molekulines savybes ir gali padėti planuojant tolimesnį gydymą. 
Svarbu pabrėžti, kad toks tyrimas nėra reikalingas kiekvienam pacientui. Sprendimą dėl jo poreikio visuomet priima gydantis gydytojas, įvertinęs konkrečią klinikinę situaciją.


Kas yra išsamus naviko genominis tyrimas?

Tai pažangus laboratorinis tyrimas, kurio metu vienu metu analizuojama daugybė su vėžiu susijusių genų bei kitų molekulinių žymenų. Priklausomai nuo pasirinkto tyrimo, gali būti vertinami:

  • DNR mutacijos;
  • RNR pokyčiai;
  • genų susiliejimai (gene fusions);
  • naviko mutacinė našta (TMB);
  • mikrosatelitų nestabilumas (MSI);
  • kiti kliniškai reikšmingi biomarkeriai.

Tokia informacija padeda gydytojui geriau suprasti naviko biologiją.

 

Kokiais atvejais gydytojas gali rekomenduoti tokį tyrimą?

Nors kiekviena situacija yra individuali, išsamus genominis tyrimas dažniausiai svarstomas šiais atvejais.

  • Išplitusi arba metastazavusi liga

Jeigu vėžys yra išplitęs, gydytojui gali prireikti kuo daugiau informacijos apie naviko molekulines savybes.

Kai kuriems pacientams genetiniai pakitimai gali būti svarbūs parenkant tikslinę terapiją arba kitus gydymo metodus.

  • Standartinio gydymo galimybės yra ribotos

Kartais įprastiniai gydymo metodai nebesuteikia laukiamo rezultato.

Tokiais atvejais papildoma molekulinė informacija gali padėti įvertinti galimas tolimesnes gydymo strategijas.

  • Reikia nustatyti molekulinius biomarkerius

Šiuolaikinėje onkologijoje vis daugiau gydymo sprendimų priklauso nuo tam tikrų biomarkerių.

Pavyzdžiui:  EGFR; ALK; ROS1; KRAS; BRAF; HER2; RET; MET; NTRK

Ne kiekvienam pacientui aktualūs tie patys biomarkeriai, todėl gydytojas sprendžia, kokie tyrimai reikalingi konkrečioje situacijoje.

  • Norima įvertinti dalyvavimo klinikiniuose tyrimuose galimybes

Kai kuriuose klinikiniuose tyrimuose dalyvauti galima tik pacientams, kurių navike nustatyti tam tikri genetiniai pakitimai.

Genominis tyrimas gali padėti nustatyti, ar pacientas atitinka tokių tyrimų kriterijus.

 

Kada tyrimas gali būti nereikalingas?

Ne kiekvienam pacientui reikalingas išsamus genominis tyrimas.

Jeigu gydymo pasirinkimas nepriklauso nuo molekulinių biomarkerių arba gydytojas jau turi visą reikalingą informaciją, papildomas tyrimas gali nesuteikti reikšmingos naudos.

Todėl sprendimas visada priimamas individualiai.

 

Ar tyrimą galima atlikti iš kraujo?

Kai kuriais atvejais – taip.

Jeigu naviko audinio nepakanka arba jo paimti sudėtinga, gydytojas gali svarstyti galimybę atlikti skystąją biopsiją (Liquid Biopsy), kurios metu analizuojama naviko DNR kraujyje.

Tačiau šis metodas tinka ne visais atvejais.

Kokius klausimus verta aptarti su gydytoju?

Jeigu svarstote apie genominį tyrimą, konsultacijos metu galite paklausti:

  • Ar mano situacijoje toks tyrimas galėtų būti naudingas?
  • Ar tyrimui pakanka jau paimto naviko audinio?
  • Ar reikėtų atlikti tyrimą iš audinio, ar iš kraujo?
  • Kaip tyrimo rezultatai galėtų turėti įtakos gydymo planui?
  • Kiek laiko užtrunka tyrimas?

Tokie klausimai padeda geriau suprasti tyrimo tikslą ir jo galimą naudą.

 

Ką svarbu žinoti prieš priimant sprendimą?

Genominis tyrimas nėra gydymas.

Jis taip pat negarantuoja, kad bus nustatyta konkreti gydymo galimybė.

Tačiau jis gali suteikti papildomos informacijos, kuri padeda gydytojui priimti labiau pagrįstus sprendimus dėl tolimesnio gydymo.

Būtent todėl šie tyrimai tampa vis svarbesne šiuolaikinės precizinės onkologijos dalimi.